Suchergebnisse

This dictionary did not represent all the most distinguished people of any nationality, religion or political beliefs; the selection of famous people included mostly Catholics. The Clergy in reputational elite of the Republic of Lithuania in 1918–1940 constituted the largest professional-group – about 163 people out of 1073 (15.1 per cent). Most of clerics studied in St. Petersburg and Kaunas Roman Catholic seminaries, Lithuanian (Vytautas Magnus) and Fribourg (Switzerland) universities. More than half of the clergy inreputational elite consistedof senior generation. One-third ofthe clergy ofthe total research period obtained PhD academic degrees. These conclusions derived fromthe datawhichwas composed of approximate biographical database based ontested fragmentary encyclopedic sources.

This dictionary did not represent all the most distinguished people of any nationality, religion or political beliefs; the selection of famous people included mostly Catholics. The Clergy in reputational elite of the Republic of Lithuania in 1918–1940 constituted the largest professional-group – about 163 people out of 1073 (15.1 per cent). Most of clerics studied in St. Petersburg and Kaunas Roman Catholic seminaries, Lithuanian (Vytautas Magnus) and Fribourg (Switzerland) universities. More than half of the clergy inreputational elite consistedof senior generation. One-third ofthe clergy ofthe total research period obtained PhD academic degrees. These conclusions derived fromthe datawhichwas composed of approximate biographical database based ontested fragmentary encyclopedic sources.

Po 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo prasidėjo nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos ir profesionalizacijos procesas. Iki 1939 m., kai buvo įsteigtas A. Smetonos lituanistikos institutas, Lietuvoje funkcionavo pagrindinė ir vienintelė mokslinių tyrimų institucija – Vytauto Didžiojo universitetas. Pirmieji naujosios kartos istorijos specialistai – šio universiteto absolventai į jo personalą priimti ketvirtajame dešimtmetyje. Straipsnyje aptariama, kaip etatų skaičių reguliavo Lietuvos Respublikos Seimas ir kaip etatų trūkumas lemdavo konkurencinę įtampą. Ketvirtojo dešimtmečio universiteto statutas reikalavo pretendentams į personalo narius įgyti šioje mokslo institucijoje daktaro laipsnį. Disertacijų (jų Vytauto Didžiojo universitete apginta vos keletas) gynimo užkulisiuose pasireiškė ,,kartų konfliktai" ir ideologinis tendencingumas. Etatus tvirtindavo Seimas. Ketvirtajame dešimtmetyje autoritarinio režimo sąlygomis vyresniojo mokslo personalo kandidatus tvirtindavo Prezidentas. Jaunesniojo mokslo personalo kelias į universitetą priklausė nuo studijų metais užmegztų socialinių ryšių.